Draugai ir sielos broliai

Atsakymas

Aš neturėjau tikro draugo,

Tik beržą, uosį ir žilvitį

Toli nuo gimtųjų namų...

Kai švinta, juos galiu pasveikinti,

Prakalbinu lietuvišku žodžiu,

Ant žievės laišką parašysiu,

Ten tiek senų rievių,

Nes visada paveikslą

Gimtų namų turiu...

Neverk, berželi baltas,

Sielos man neaitrink,

Nelenk žilvičio

Iki pat gelmių,

Upelis teka ir tekės

Iš pat baltųjų pašaknių...

Ne giminės krauju suartina,

Tik ta srovė, kurią turiu.

Ona Baliukienė

Aš nežinau, kaip tau paaiškinti
....ko aš ieškojau,
ką radau
ir ilgesio aš pilną laišką
rašau ne kitam,
o tau...

Galbūt ne tau,
tiesiog jaunystei,
palikusiai labai toli,

kur ilgesy palinkę
vaikystes gluosniai dideli...

mums jų šešėlyje
taip buvo gera,
tik prisimink ir tas dienas,
dabar jie šnara
kitiems tas pasakas senas...

Na, ir viskas.......greitai švinta.

Adolfas Skurdelis