Moliūgo spalva

Nesudygo moliūgai,

Anais metais nesirpo,

Maža buvo lietaus ir drėgmės,

Nesulaukiau sėkmės ,

Kaip kiti, ir karjeros,

Bet turiu dar mažesnę,

Auksinę monetą

Tos pačios giminės.

Ne laiku mane sėjo,

Kai dar žemė – juoda, su skranda,

Kurią tėvas vilkėjo

Pasiremdamas beržo lazda.

Ne visi – artojėliai,

Ne visiems – ta spalva, –

Auksas auksu tam žėri,

Kurio kieta kupra...

Kuprą turi ir beržas,

Lietuvos svyruonėlis,

Išnešiota daug metų lazda,

Kuri aukso spalvos – visada.