2014 m. lapkričio 22 d., šeštadienis

Jauniems


Markui


Ištirpo snaigė ant blakstienų
Ir nuriedėjo skruostu
Jau šilta srovė...
Kaip jums paaiškinti,
Mano vaikai, jaunime,
Kad viską, ką mokėjau,
Atidaviau tik jums...
Muzika – tai garsas,
Paslaptingas žodis,
Jis teka srove iki širdies;
Klausydamasi jos veido nešluostau,
Nėra kada – regėjimas ateina,
Suvirpa ir blakstienos
Ir krenta lašas iš giliau,
Iš pat sielos versmės...
Verkiu, kitiems ir sau
Akių nemuilindama, –
Aš nieko neturiu – tik muilinę,
Savo gyvenimą atidaviau
Jauniems.



Komentarų nėra: