2014 m. lapkričio 30 d., sekmadienis

Gyvybės gūžtos



Prie vienos snaigės
Dar prilimpa kitos
Ir taip vėjas supusto
Dideles pusnis,
O ant langų pirmiausia
Šaltis išrašo ir išmargina
Net pasakų namus.
Kol upėse pliuškenasi
Raibosios antys,
Tol ne žiema,
Jinai be pašalo nebus,
O iki pat širdies
Gyvenimo verpetuose
Vingiuoja lytis, tarsi gūžtos,
Bet žiemą, kada šalta,
Antys nedės ir neperės...
Muziejuose ir antikvariatuose
Sugula senos mintys,
Nušluostome jų viršelius
Ir girdime, ką kalba,
Pasakoja ir ateities pavasariui
Senovės išmintis.
Bėgioja mano mintys
Nuo Gedimino kalno Nerimi
Vis ant vienos
Ir ant kitos lyties...






Komentarų nėra: