2014 m. lapkričio 15 d., šeštadienis

Čiobrelių arbata



Bandelė, duona,
Arbata – čiobrelių,
Iš mano, tavo lauko,
Dirvonėlių surinkta,
Pagardinta tik medaus šaukštu,
Kurį dar prisunkė
Pavasarį ir rudenį mama.
Užkaičiu ryte vandenį,
Šulinys – prie kelio,
Kur eina, bėga
Ir važiuoja laikas ristele,
Senus ratus girgždena
Pakliuvusi smiltis nuo kelio,
Nubyra kitame krašte...
Oi, kiek tokių smilčių
Prie visų kelių, takelių,
Pabirusių ir likusių,
Negrįžtančių į savo šalį,
Kur kviečia baltas beržas,
Nors aušta ant stalo puodelis...
Gyvenome, pasenome,
O vis dar kvepia arbata.




Komentarų nėra: