Ruduo
pasiima,
Kas
jam priklauso,
Visus
žalius,
Palieka
krūmą pilką
Ir
atidengia šaką sausą,
Tuščius
lizdus.
Kiek
akys mato,
Pievos
žalios,
O
smilgos lenkia
Savo
šluoteles,
Jas
vėjas sušukavo
Ir
įbėrė į žemę
Mažyčius
grūdelius –
Pavasarį
jie prisikels...
Tas
lieka, kuris prisiglaudžia
Prie
gimto namo
Ar
prie eglės motinos,
Pušynai,
kadagio šakelė
Lieka
gyvi ir po žiemos.
Pakalbinsiu
ir žalią rūtą,
Pridengsiu
nuo šalnos,
Kad
saugotų mergelė
Žaliąjį
vainiką
Savo
mylimam berneliui,
Kaip
aukurą, meilės tyros.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą