Yra
daug žodžių priesaikos:
Už
laisvę, už Tėvynę,
Už
savo žemę, protėvių kapus,
Už
motiną ir tėvą,
Kuriuos
turėjau,
O
dabar širdy turiu.
Už
teisę – būti savimi,
Už
savo kalbą,
Net
pakelės kryžių,
Prie
kurio prigludusi verkiu,
Už
pilką akmenį,
Ant
jo ir daugelis prisėdo,
Paliko
ir savo žodžius.
Brangiausia
– tai svajonė,
Su
kuria keliuosi ir gulu,
Už
šviesų dangų,
Viską
ir po juo,
Be
kraujo ir skriaudų...
Kas
lieka gyvas,
Tas
iškala raides:
Tikiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą