Švarus vanduo

Yra daug upių,

Tekančių į vandenyną,

Jos neša lietaus vandenį,

O šis – vis tiek sūrus,

Kitur upės nuslūgo,

O druska liko atvira,

Išdeginta sausros...

Kalnų upeliai teka

Nuo viršukalnių, ledynų

Ir sniego griūtys užtvenkia

Užutekius plačius,

Vėl prasiskverbia net per akmenis,

Kas namo kelią žino,

Iš kur pakilo lašas

Į dangaus mėlynę, –

Lietus gaivina – ne sūrus.

Geriu, atrodo, vandenį

Iš tėvų šulinio,

Kuris gimtinėje švarus,

O pravirkstu ją prisiminusi

Ir byra sūrios ašaros...

Iš kur jos?