2014 m. spalio 12 d., sekmadienis

Rudens lietus




Saulute, pailsėsime,
Nuo karštų bučinių,
Mes mylime, mylėsime
Rudens šalnas ir lietų,
Ir baltą šerkšną ant plaukų,
Klevų lapus geltonus,
Juoduojančius taškus
Ant jų...
Pasaulyje tiek vietos,
O aš dūstu, neberandu mėnulio,
Savo numylėto,
Dar alkana svajonių,
Gaivinančių lašų, lyg duonos trupinių...
Šlapias asfaltas,
Nors dieną saulėtą regiu,
Prisiminimų spiečius
Sunešė ir medų,
Į vieną korį šviesų,
Daug ten mažyčių bičių,
Nemiegančių mano minčių...
Saulute, negi aš verkiu?





Komentarų nėra: