Praregėjimai

Ruduo keičia spalvas,

Pasikeitė ir laikas,

Sutemsta taip anksti,

O rytas nesuspėja

Pasakyti : „Labas rytas“

Į rūką slenkančiam šešėliui.

Vėjas pribėgęs šnabžda:

– Savo metų nesakyk,

Sugrįš pavasaris, sugrįš,

Žiemos šarma – tik ant blakstienų...

Tikiu – ribos nėra,

Iš kur atėjome, –

Pakėlė laikas svarstykles,

Visus metus pasvėrė;

Pasvyra tik viena lėkštė,

Pabyra naktys – dienos,

Baigiasi akių šviesa,

Taip ir išeisiu,

Visko pasakyti tau nespėjusi...

Dėkoju, juk drauge

Į ateitį skubėjome.

Nejaugi mūsų laiką,

Gražias rudens spalvas,

Netyčia pražiūrėjome?