2014 m. spalio 19 d., sekmadienis

Pasižiūrėk į veidrodį




Senas žilvitis braškantis esu,
Bet nežiūriu į veidrodį,
Į ką aš panašus,
Ne į galiūną ąžuolą,
Tebūna jis pagarbintas...
O sveikinu visus,
Nesibijau, kad nebėra dantų,
Atrodo, naujas tarpdantis,
Platesnis už jaunų,
Kurie vis žvilgčioja į vandenį...
Išsipešė aukščiau ir samana žila,
Nudilo antakiai,
Nes vėjas gainioja ir po šakas,
Nusvirusias į ežerą.
Prie kojų lyg akmuo,
Kurį pririšo laikas,
O aš juokiuosi net iki ausų:
Oi, vėjau, pamiršai viršūnėje
Dar savo laikrodį,
Jis tiksi širdyje
Ir po kiekvieno gūsio,
Rudens šalčio...
Kiek liko man gyventi?



Komentarų nėra: