2014 m. spalio 18 d., šeštadienis

Pakėliau akmenėlį


Justinas Mikulevičius


Renku žodžius, kurie dar žiba
Netgi juodą naktį
Deimantu, žvaigžde,
Giliai po vandeniu
Neono žuvies šviesele.
Girdžiu žodžius,
Kada upelis teka
Ir judina akmenėlius,
Jie sunkūs, bet nugludinti laike
Ilgainiui tiesą sako,
Kad gera žemėje,
Kaip debesėliui danguje.
Jis baltas, kaip drugelis,
Mažas popierinis laivas,
Bet galima rašyti ir jame
Tik nuostabius žodžius,
Kurie pavirs malda.
Kalbėkime gerus žodžius,
Priims ir žemė, ir dangus...
GYVENIMAS.






Komentarų nėra: