Abstrakcija

Ne dailininkas sieloje,

Kuris spalvų neturi,

Bespalvio ir nėra;

Vanduo – chameleonas:

Pasiima ir dangų,

Visą jo gražumą,

Net žvaigždes į save.

Priklaupusi rytą semiu,

Saulė raudona žiūri paslapčia, –

Giliau – tik smėlis,

Koks švelnus gelsvumas,

Bet paslėptas po žolėmis

Ir dumblas viršuje...

Sumirga sūkurys,

Tolyn ratilai bėga,

Kai maudausi ir plaukiu žuvele,

Vis paskui saulę bėgu,

Jaučiuosi jos take,

O rūkas kyla pilkas

Ir geriasi į kraują,

Gilyn – vis į mane,

Paskui apleidžia jėgos,

Iriuosi į žalią pakrantę,

Kad neišnykčiau bangoje...

Oi, kokia gi džiaugsmo,

Kokia liūdesio spalva?