Rokas

Tiktai jauni neklausia

Ir atsakymo nelaukia, –

Jų jėgos leidžia

Lėkt su vėjeliu,

Lašas po lašo

Akmenį pragraužia

Ir taip sustingsta

Su melodija sykiu.

Jinai tranki,

Kaip širdies varpo dūžis,

Dar kaitinamas ant ugnies

Pavirsta ir kalaviju,

Kai kerta, iš toli jau girdisi,

Net ant piliakalnių aukštų.

Visi upeliai – žanrai

Teka per svajonę,

Ne kartą išgirstą,

Ir siekia aukštumų,

Kad pakartotų pamėgtą melodiją,

Pridėtų ir savų...

Kai prakaitas kūną užlieja,

Prabyla šviesos scenoje:

Gyvenimas – veidmainis,

Šiandien – vėjas,

O kitą dieną

Tampa kryžiumi...