Išskrido jau gandrai,
Tušti lizdai
Tik iš aukštai mosuoja
Prisiminimais paukščių,
Jų mažų vaikų,
Kurie paliko, į žemę
nupuolė,
Kaip juodas grumstas
Ant baltų rugių...
Atskrido gervė,
Klykauja ir šaukia,
Nes nebėra draugų...
Kas buvo neseniai
pakrantėje,
Girdėjo baltą paukštį,
Ilgu snapu, eikliomis
kojomis,
Plačių sparnų...
Skrisk, gerve,
Gerk iš gimto šulinio,
Kurį tėvai surentė
Iš šventų akmenų,
Gyvenkime ištiesę
Visam pasauliui ranką,
Tik nesupančiokime žodžių
Nuoširdžių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą