2014 m. liepos 15 d., antradienis

Audroje



Užsižiebė pirma žvaigždė,
Kai sutemose saulė
Nužengė į naktį, –
Tai kibirkštis iš laužo
Pačią ilgiausią dieną...
Kas gi galėjo jos netekti?
Tavo šeima – tai tėtis ir mama
Budės per naktį,
Kad tu atmerktumei akis
Tylios padangės
Pasakai suprasti...
Kur Baltija melsva, –
Mūsų namai,
Iš gintarinių ašarų suręsti,
Ten dega vaikų akys,
O Eglė ošia vieniša,
Vis šaukia Žilviną namo
Į žalių pievų lygumas
Antrąkart vestuves atšvęsti.
Paniro į bangas ranka,
Iškėliau putą baltą
Ir lauksiu, kol gyva,
Kol balsą atkartos
Užaugus Drebulė,
Prie tako...
Kada nustos bangų mūša,
Prie kranto kviesiu saulę
Ir visi uždegsim žvakę...



Komentarų nėra: