2014 m. birželio 1 d., sekmadienis

Vėl lyja



Lašai ant lapų,
Popieriaus ir medžio,
Ant mano delno:
Vienas, du...
Jie byra pro pirštus
Ir vis kas dieną rašo
Iš dangaus paimtus žodžius...
Kaip ąžuolus tėvai sodino,
Kaip iš jų kryžius skobė,
Statė prie trobų,
Kaip juos vainikais apipynė
Ir apraudojo nesugrįžusius namo...
Lašai ilgai nedžiūva,
Juos tik nupurto vėjas,
Skubantis, neturintis namų,
Jisai tik vienas žino,
Kur ilsisi visi,
Išėję iš namų...
Lašai ir šiandien,
Kaip kančios beribės simbolis,
Vis slenka nuo stiklų...
Maniau, užaugs vaikai
Ir saulė skęs laše,
Prie durų ir langinių,
Balutėse senų vargų...
Vėl lyja.



Komentarų nėra: