Prasilenkiau kely
Su daugeliu,
O su kitais nespėjau
Ir liko tuščia,
Viskas praeity;
Mačiau akis,
Bet atsigręžti
negalėjau,
Praskrido debesėliai,
Liko surikiuoti eilėmis...
Nuo vieno dangaus krašto
Iki kito
Vaivorykštės lanku,
Prabėgo su vėju
jaunystė,
Rudens arimuose
Dabar lieku...
Netoli ir tas kelias,
Kada bus žiema,
Tada ir brisiu baltą
sniegą
Iki pažasčių...
Tušti laikai,
Kaip tuščios naktys
mėnesienoje,
Pro jas suku lanku...
Tik nepraeik pro mane,
saule,
Liksiu vieniša,
Tave meldžiu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą