Kada būna sunku,
Galima pakelti ranką
Ir pamojuoti saulei,
Kad prisiartintų,
Nušvistų spinduliai
Tiesiai į veidą,
O šiluma net sielą
pervertų...
Kai tvinksi smilkiny,
Suimu galvą rankomis,
Delnų vėsa neleidžia
Minčiai perkaisti.
Matau dangaus skliaute
Žvaigždynus, Paukščių
Taką, –
Ten taip toli,
O mano kelias žemėje –
Akmuo ir smėlio sauja,
Juodos dirvos kvapas.
Prie uždaros versmės
Mazgoju kojas
Ir dulkeles nuplaunu,
Kad amžina gaiva
Būtų skaidri dangaus
aky,
O širdyje – sava
pagalba, –
Kiekvieną dieną
atsakinga,
Kaip man pasielgti,
Kada pakelti ranką...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą