2014 m. gegužės 15 d., ketvirtadienis

Dovana tau




Kiekvienas daiktas,
Iš ko jis padarytas,
Atima laiko – darbas
Už jį ir užmokėti tenka pinigais
Arba jausmu,
Nes pamatuoji, pasveri,
Matai jame ir žmogų,
Kūrėją – danguje
Ir tarp žmonių...
Kiekvienas medis ar gėlė
Žaliuoja ir pražysta,
Kai šviečia saulė,
Atvira erdvė;
Prieš Dievą danguje
Visi mes lygūs,
Nesipuikuojame darbu kitų
Ir nieko, netgi iš draugų,
Veltui nenorime,
Kad nevadintų veltėdžiu.
Yra gerų darbų ir norų,
Kuriuos savo valia skiriu
Tik iš širdies
Ir geram žmogui – savo žodžius,
Kad jaustume gerumą
Po pasaulio stogu
Veltui – dovanų, –
Nepasakyti žodžiai
Virsta šaltu ledokšniu...
Kur Lietuva – ten aš ir tu.


Komentarų nėra: