Vienos kartos žmonės

Dažnai taip darosi graudu,

Kada žinia ar laiškas

Per vėlai ateina;

Įstringa ašara aky,

O širdyje kažkas suvirpa...

Kol jaunas, tol gali

Nueiti tolius ir sutikti draugą,

Priminti ir kitam,

Kad dar esi prie kelio,

Lyg liepa prisiglaudusi,

Į saulę linkstanti...

Nužydi medis,

Lieka pumpurai,

Atauga sėklomis arba ūgliais lapoja,

O tavo rankos ir darbai

Priklauso tik nuo tavo kojų...

Prisėdu sau pakelėje,

O laikas jau prošal risnoja,

Tiktai jaunystės atgarsiai

Pasiekia vyturio giesme,

Iš kur Elmė pavasariais

Nuo Elmiškių putoja...

Žinau, ateis žiema,

Nutils ir jos daina,

Bet net ir baltas apklotas primins

Takus mergaičių ilgakojų...