2014 m. kovo 6 d., ketvirtadienis

Žinios iš pasaulio



Nė vienas medis
Juk nenori,
Kad jo šakas genėtų,
Bet laukia, tikisi,
Kad liemenį nuo audrų dengtų,
Žaluma žavėtų.
Kiekvienas paukštis skrenda
Į savo gimtinę,
Kad pavasarį perėtų,
Kiekvienas želmenėlis dygsta,
Kad varpas turėtų,
Visi keliai pavasarį
Žiedais nusėti...
Kiekviena motina augina
Savo mažą kūdikį,
Kad ją senatvėje paguostų,
Nors prie karsto pastovėtų
Ir paskutinį kartą
Į kelionę palydėtų.
Oi, mūsų amžiuje
Dar girdi šūvius
Vietoj paukščių trelių...
Kaip galima apie karą
Taip ramiai kalbėti?







Komentarų nėra: