Kas gimė Vilniuje,
Tie – sostinės vaikai,
Bet jų ir pareiga
didesnė,
Kad gatvėse sielos
šviestuvų
Būtų daug daugiau,
Trinkelės, lygiai
sudėliotos,
Širdies neužgautų,
Gėlynai skveruose
Tarsi vaikai žydėtų,
O ant namų ne vienas
užrašas
Aukso raide žibėtų...
Čia amžina Neris,
Vilnelė teška
Tarsi lašai iš po
skėčio;
Žiūriu į jaunus
Tik su viena viltimi,
Kad mūsų miestai,
Kaip bažnyčiose varpai,
Ilgai ilgai skambėtų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą