Išsaugoma mintis,
Kai amžiams nugula
Jo parašytose knygose -
Tai tos kartos
Ir visų ateities būtis,
Kada rašytojas suauga,
Kaip granitas,
Su savo žeme
Siela, šaknimis.
Skaudus jo buvo laikas:
Karas ir pokaris,
Bet žodis toks jautrus,
Kad iki šiol prisimenu
Vis Icchoką Merą, -
Nes knygose atsiskleidė
Ir visos Lietuvos lemtis.
Netekome žmogaus,
Bet liko žodis,
Parašytas iš širdies.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą