Švari gimtinė

Pasaulis – ne vientisa giria, –

Yra daugiau vandens

Ir dykumos, kada nusenka jūros,

Lieka tuščia upių vaga,

Kalnai – lava sustingusi...

Ant pelenų auga miškai,

Po pelenais ir miestai,

Žmonijos kapinės,

Kas lieka po ugnikalnio išsiveržimo...

Tie laiko sluoksniai,

Žymintys ne vienus metus,

Bet ir mūsų istoriją, –

Kaip kiekviena šalis

Ir savo gentį gynė...

Po akmens kirviu

Skamba ir geležis,

Parako kvapas čia ištvinęs...

Kada išsivalys

Žmogaus lopšys

Nuo karo tvaiko,

Bus švari, rami gimtinė?