Sėkmės patriotams
Gražiausias metas – kai
pavasaris
Sulaukia tikro virsmo
Ir skardaus griaustinio,
Tada žaliuoja kloniai,
Naujai pasipuošia
pušynai,
Jie numeta senus
kankorėžius,
Pražysta, jaunučius
augina,
Suspurda paukštis ir
krūtinėje.
Saulutė kyla vis
aukščiau,
Pasveikinu pargrįžtančius
Per skaistų dangų
Į savo gimtinę...
Į tvenkinius ir ežerus
Sugrįžo gulbės,
Padangę skrodžia žąsų
Ir gervių trikampiai, –
Vedlys jų kelią žino...
Nemoju jiems ranka,
Kad neužrūstinčiau
griaustinio.
Gamtos kalba pavasarį
Ir guodžia, ir
graudina...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą