2014 m. kovo 16 d., sekmadienis

Posmai Tėvynei



Taip gaila neskaitytų knygų,
Neparašytų – dar labiau,
Labiausiai gaila,
Kai žodžiai įkrito
Į gilią duobę
Ne savo noru ir ne sau...
Vartau lapus,
Kurie rašyti
Duobėje apkasų,
Kai klausėsi tik miškas
Ir broliai su ginklu.
O šūvių papliūpos aidėjo
Ir drebino net ąžuolus,
Tada rinktis reikėjo:
Kulka į smilkinį,
Pažeminimas ir kankinimai
Ar mirti už Tėvynę,
Ar būti svetimų vergu...
Nedaug išliko lapų,
Kurie rašyti ir krauju,
Jie brangesni už auksą,
Laisvė brangesnė
Už visus kartu.







Komentarų nėra: