Šaknis lelijų
Juoda žemė paleido,
Pasakė tyliai,
Ką iškart išgirdau,
Ne viską supratau:
- Eik į pasaulį,
Mano dukrele,
Pasidžiauk laime,
Kad pamatytum saulę
Ir lietaus pliūpsnį iš
dangaus...
Prie jos narcizas baltas
Pražydo prisiglaudęs,
Pirmi žiedynai kvapnūs...
Ko reikia daugiau,
Kad žemei nusilenkčiau,
Kaip vienintelei
gimdytojai,
Geriausiai mamai?
Užauk, žydėk, nelauk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą