Laimės grūdas

Pasėjo protėviai

Į žemę laimės grūdą,

Prie jo ramunė dygo,

Skaičiavau lapus

Ir daugel ašarų nubiro,

Kada lankau kalnelį,

Iš kurio pakyla

Balandžių pulkas

Į amžinus namus...

Oi, tie takai, -

Tarsi sidabro stygos, -

Jie suriša visus,

Kas žemėje prie stalo

Valgo duoną,

Kas neša į padangę

Surinktus amžiaus trupinius.

Nubyra lašas

Ir pavasarį kiekvieną,

Kai pamatau tuščią gimtinę...

Kur sėti grūdą,

Kurio neturiu?