2013 m. gruodžio 19 d., ketvirtadienis

Žiūriu pro savo langą



Dar nelieku viena,-
Pro langą matau kiemą,
Jame ir medis, ir žolė,
Gajesnė už mane,
Pavasarį atgyjanti
Ir toliau auganti.
Buvau ir didelėje šeimoje,
Kur giria šlama,
Ten paukščiai čiulba visada,
Kada tik nueinu
Ir pasisveikinu,
Jaučiuosi vėl pas mamą...
Žemai išaugusi arba palinkusi šaka
Priverčia pasilenkti,
Kad į voratinklį nekliūtų
Iškelta galva
Ir akių neuždengtų...
Tada matau, kas žemėje,
Kokia gyvybės paslaptis,
Kad nė vienos žolės
Nėra po vieną.
Gyvenimas... netylanti srovė,
Vis žemėje ir danguje
Čiurlenantis.



Komentarų nėra: