Kas saugo
ateitį,
Nedrįsta
kelti praeities,
Nes reiks
prieš Dievą stoti,
O ir
istoriją skaitydami,
Kuri sena,
skaudi,
Vaikui
nebūtina žinoti,
Nes
pasiklystama sraute,
Apsivelia
kaip akmenys
Upeliuose
per vasarą,
Net žiemą
valo juos vanduo,
Kad vėl
pavasarį
Į jūrą
švariai nutekėtų...
Kiekviename
akmenyje – mintis,
Įkalta be
vinies,
Tik medžio
šakos linko,
Kada prie
mūsų upių -
Nemuno,
Neries -
Jaunos
mergelės vaidilutės
Akmenėlius
rinko...
Nereikia
liūdnų pasakų, dainų,-
Jos tokios
graudžios;
Sulauksime
Kalėdų su džiaugsmu,
Kitus
metus savo darbais
Gražiau
apvainikuosime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą