Dažnai už
lango
Vėjas
paklebena,
Pakelia
užuolaidą ir mėnuo,
Pasižiūri
į akis,
Bet dar
nedrįsta kalbinti,
Vis neina
pro duris...
Rami, tyli
naktis,
Sapnai –
palaiminti,
Visa pieva
gėlėta
Ir
vaikštau dieną,
Kvepia
mėtos,
O rūtos
žalios
Net ir po
sniegu...
Retai kada
jas laisto lietūs,
Kai vėtros
spengia,
Judina
klevo šakas;
Tik
nepriminkite, kas vakar buvo
Prieš
saulėtekį,-
Dabar –
kita diena,
Nepaprastai
graži.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą