Švyturiai

Gera, kada javai vilnija

Prie Baltijos melsvos;

Bangos pakyla ir panyra,

Kur tupiasi ant molo

Žuvėdros vakare.

Į švyturį plaukiu,

Kaip į nepaprastą,

Didžiulį žmonių atradimą,

Kur budi jame vienas,

Kai nusileidžia saulė

Ir iki tol,

Kol gęsta žvaigždės rytuose.

Tada ir pakeliu akis į dangų,

Palydžiu debesis,

Kad neužstotų saulės

Mūsų širdyse.