Protėvių dvasia

Šiandien aš būsiu

Tau gera, bet atvira,-

Tu svetimas esi,

Kada kalbu, nesiklausai,

O esi savo viduje...

Mano ir tavo

Gilios šaknys

Vandenyje ir ugnyje,

Ant stataus kalno

Ir giliuose tarpekliuose,

Kur šildosi šešėliai.

Ar jauti?Deja...

Tu nematai,

Kur protėviai gyveno,

Kokiam miške,

Kokiam lauže (laže),

Kaip arė dirvą ir kariavo,

Kiti nukirto ne rugius,

O broliams galvas

Ir stovi ąžuolų giria,

Kiti – beržais

Pakelėse...

Gal protėvių dvasia?

Ačiū už foto