Koks man
pasaulis mielas
Po atviru
dangumi:
Lekiu
rankas iškėlusi,
Nes
rytdieną šaukiu,
Šaukiu ir
vėją...
Nedaug man
kelio liko -
Tiktai per
vieną slėnį
Ir jau čia
pat kalnelis,
Kur visad
žydi gėlės,
Net
nesodintos, neravėtos.
Pririnkau
visą puokštę -
Nasturtų
ir jurginų -
Ruduo juk
šįmet pasivėlino.
Į ateitį
žiūriu,
Kada
nuskins jas šaltas vėjas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą