Du kryžiai

Keliai kryžiuojasi kaip kryžius

Ir kojos eina,

Nes ilgesnis tau,

Mano mažyti,

O aš jau parėjau...

Parodžiau ir erškėtrožių vainiką,

Kad pasirinktum sau,

Koks kelias ir į kairę suka,-

Jis prie širdies arčiau,-

Ji plaka, plaka, spurda

Lyg paukštelis,

Bet tėvo dešinėje,

Kur kas saugiau...

Pakibo mėnuo virš galvos

Ir pjautuvas prie kojų -

Tiek žemės niekad nemačiau:

Žolė nenušienauta,

Kyla vasarojus,

O saulė šviečia į akis,

Net apakau....

Ariau ir sėjau, šienavau,

Nepastebėjau kryžkelės,

Kai rudenį pasveikinau...

Tas pats bus tau.