Čiulbuonėliai

Čiulbėdama mačiau pasaulį

Ir vis giedodama einu,

Pasiekiu aukštą medį,

Viršūnę pasupu

Ir ilgesiu pasidalinu.

Ilgiuosi vėjo,

Kai vakaras atėjo,

Ilgiuosi saulės bučinių,-

Tai kas, kad pabučiavo

Sutiktas berželis,

Atsidėkodama jį priglaudžiau...

Pavasarį nutūpia čiulbuonėliai

Ant žydinčių šakų,

Nurenka vabalėlius,

Kad nepakenktų rudens vaisiams,

Dar be šalnų...

Dabar - mano ruduo;

Aš čiulbu vasarėlei,

Kuri prabėgo takeliu

Su saule, vėju

Ir su skambia daina laukų.