Visų atsiprašau

Dažnai man gėda

Dėl tavęs ir dėl kitų,

Už jus atsiprašysiu

Ir palinkėsiu nepažįstamiems,

Dar ačiū pasakysiu,

Nes jie man buvo svetimi,

Daugiau nesusitiksime...

Dažnai man gėda dėl draugų,

Kurie miške užaugo

Ir nepažįsta medžių,

Net ir tų,

Kurie jų kieme auga...

Atsiprašau ir medžių,

Nes jie nekalti,

Kad neturėjo kieme draugo...

Dažnai man gėda,

Kai upeliu brendu

Ir akmenėliai spaudžia,

Prisirenku į kišenes,

Namo nešu,-

Išdžius jie saulėje...