Metų aidai

Kiekvieną rudenį

Nukrenta lapai,

Parausta tarsi susigėdę,

Kad žaliavo taip trumpai -

Ne viską dar pamatė

Ir ne visiems pasakė,

Kur nubėgo vėjas,

Kuris siūbavo juos aukštai...

Oi, drebulėle motinėle,

Ir tu jau pavargai,-

Kiekvieno lapo raudą

Girdėjai ir su juo verkei,

Nieko neišdavei,-

Visi jie - tavo sesės, broliai

Ir jų gyvenimą sekei...

Ruduo yra prasmingas

Žemės ir dangaus kūrėjas,

Trumpam paruošia dirvą,

Kai paukščiai giesmininkai

Pavasario aidams čia nusileis.