Mano praregėjimai

Rudens saulės ašaros

Saulutė atsisveikina anksti -

Ruduo, ruduo auksinis;

Šakas jau nurengė

Nenuorama vėjas šiaurys

Ir nulėkė

Kaltės nepripažinęs...

Šalta ranka

Žiedus nuskynė,

Vijoklis mano namo kampą

Rausta apkabinęs...

Tik saulė moka būti atlaidi,

Kada žemės jaunamartės

Jau pilnos turto skrynios;

Ruduo jas švaisto

Nesulaukdamas žiemos,

Kaip ašaras dalina...