Rudens
saulės ašaros
Saulutė
atsisveikina anksti -
Ruduo,
ruduo auksinis;
Šakas jau
nurengė
Nenuorama
vėjas šiaurys
Ir nulėkė
Kaltės
nepripažinęs...
Šalta
ranka
Žiedus
nuskynė,
Vijoklis
mano namo kampą
Rausta
apkabinęs...
Tik saulė
moka būti atlaidi,
Kada žemės
jaunamartės
Jau pilnos
turto skrynios;
Ruduo jas
švaisto
Nesulaukdamas
žiemos,
Kaip
ašaras dalina...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą