2013 m. rugsėjo 3 d., antradienis

Mamas palikimas


Tarmių metai-anykštėnams

Moma pasėja žaliu rūtu,
Aš ravėdama galvojau,
Ka tik pijokas nepakliūtu,-
Kų pamaniau, tų ir gavau...

Tėvas aptvėre aukštu tvoru,
Kad žirgas nepasiektu rūtu,
Kada atjoja pijakėlis drūtas,
Na tas denas rūtų nebemačiau...

Išlaide brolis už beturčia,
Netgi jurgina nebesodinau,
A diemedžia šakela vis žaliuoja,-
Kaip rūta, net žaliau...

Mana sesula nutekėja
Net dar blagiau: pijokas buva,
Arti nemakėja,
Į griovi taike vis dažniau...

Tokia mūsu dalyže -
Tevelių pedom nusekiau
Ir ant aukšta kalnalia
Rūtu šakely padėjau...

Dėkoju dievui ir teveliams,
Raudodama sakau:
- Atais graži denela,
Gal mana vaikams bus geriau...







Komentarų nėra: