Okupacinės kariuomenės išvedimo dvidešimtmetis
Po
dvidešimties metų
Daug ir
ūgtelėjome,
Nes
atsivėrė akys,
Pasiekiami
kiti kraštai
Ir savo
vėliavą iškėlę
Pasauliui
saliutuojame,
Kad mes
laisvi...
Dėl
laisvės tiek aukų sudėjome,
Kad aukuro
ugnis
Ligi
dangaus,
Taip
greitai ir pamiršome,
Kaip
tankai važinėjo,
Per tiltą
ir pro Seimą,
Kaip varpė
kulkos
Ne tik
bokštą ,
Bet ir
širdis,
Kraujuoti
paliktas
Jau
amžinai...
Mūsų
tauta verpetuose užaugo,
Kiekvienas
žemės grumstas,
Atkovotas
tik iš praeities,
Dabar
pridėjus prie krūtinės
Savo ranką
Prisieksiu
šventą vėliavą išsaugoti
Savo
vaikams
Laisvos
šalies.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą