Išskrisiu,
Kai
nebelankys manęs
Baltosios
gulbės -
Jos
atskrenda pasižiūrėti,
Kur
kitąmet susuks lizdus,
Ar jau lelijos dygo,
Ar maisto
visiems bus...
Kam
grūdas,
Duonos
trupinėlis,
Kitam ir
miško viržis ,
Riešutėlis
apvalus;
Ko tiktai
mūsų žemė
Nepadeda
ant stalo
Iš savo
delno,
Kad būtų
sotūs pusrytėliai,
Pietums –
medus...
Prie durų
auga vynuogės -
Užtenka
man ir vapsvoms,
Ir mažiems
paukšteliams,
Kurių
giemelės gydo
Kaip
medus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą