2013 m. rugsėjo 23 d., pirmadienis

Gyvenimo lašai



Renku gyvenimo lašus,
Kartais ir ne pačius skaidriausius;
Nukrenta ir ant spyglio,
Kartais nėra vėjo,
Kabo, klausosi...
Kodėl dabar tyla,
Kai dreba plunksna rankose?
Oi, lašas toks skaidrus,-
Rasa per visą dieną laikosi
Voratinklių paspęstuose ratuose,
Paskui nusvyra apsiblausęs...
Renku sielos žodžius,
Jie byra į voratinklius,
Tada ir pakeliu akis
Į melsvą dangų:
Tenai, vaivorykštės rate,
Saulutė maudosi...
Tik vieno lašo paprašiau,
Kad jis nekristų veltui -
Tai mano gyvenimas.



Komentarų nėra: