2013 m. rugpjūčio 17 d., šeštadienis

Vandens lelijos



Kai rankose nėra jėgų
Ir kojos mina
Tik negilią pėdą,
Ant upeliuko kranto
Vis dažniau prisėdu...
Jis teka vasarą
Taip negiliai -
Atspindi dangų,
Mano veidą,
Baltų plaukų,
Kaip debesų vilnis
Į dugną nusileidžia...
Kai širdyje tampa šviesu,
Praskleidžiu sielos žilvičius,
Seniai šaknis įleidusius,
Prisimenu savus,
Jau seniai žemę šią apleidusius...
Dabar lėtėja žingsnis,
Darosi aiškiau,
Kur saulė vakarais
Taip tyliai leidžiasi...
Kol dar šviesu,
Pakrantėje ir gėlės skleidžiasi.




Komentarų nėra: