Svajonių paukštė

Ant kalno užkopiau:

Už jo žaliuoja pievos,

O kairėje upelis,

Rausvas jo vanduo,

Dešinėje per sodus

Likęs vienas kelias,

Kuris sujungdavo kaimo trobas,

Dabar - nė kvapo,

Tuštuma...

Beliko tik graži svajonė

Ir atmintis gera,

Kad paukštis susuka lizdelį

Ir sodo obely,

Kuri visai viena...

Palenktyniausiu dar su vėju,

Svajonės genama,

Į dangų pažiūrėjau -

Juk rytas aušta,

Keleliu pro sodą

Saulė bėga,

Jos spinduliai – svajonių paukštė,

Skrendanti prieš vėją,

Kur links berželis,

Bus toliau tvora,-

Juk sode obuoliais kvepėdavo,

Prie vartų atmintis,-

Kaip rymanti mama.