Rudens
vėjelis šiltas
Dar
neskubina į trobą,
Tik
nupučia lapus,
Kiti ir
patys susivokia:
Pažiūri
saulės link,
Į
ražienas skylėtas
Ir
rausvina klevai
Savo
gimtinės vietą,
Kad būtų
vis panašūs į kitus;
Aplinkui
daug spalvų -
Dar pievos
blizga
Ramunėlių
skėčiais...
Į rudenį
panašūs
Ir visų
veidai,-
Įkaitę,
saulės pamylėti,
Nes pats
gražiausias iš visų -
Mėnuo
rugsėjis,
Kai
renkame ir sėjame.
Gyvenimo
dienų branda,-
Kaip
apvalus sėjančio rėtis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą