Poezijos šulinys

Aš nekuriu dainų,-

                                                   Jos man sukurtos;

Melodijas girdžiu,

Kai girgžda svirtys

Prie namo šulinių,

Iš kur išeita ir sugrįžta,

Prie slenksčio padedu gėlių,

Kad mane prisimintų...

Aš nedainuoju,

Tik jaučiu,

Kaip šiurpina man odą

Kiekvienas garsas iš namų,

Kur obelis šakota.

Aš nematau gaidų,

Tik kregždes ant laidų,

Kur nutūpia miegoti;

Pavasario paukšteliai

Išskrenda toli

Ir vėl sugrįžta

Himną sugiedoti

Mano namams, mano vaikams...

Oi, vandens lašu 
Visi mes esam sotūs.