Pakyla
paukščiai,
Skrenda
nesiklausę,
Kada
užauga jų sparnai,
Į tą,
beribį, aukštį,
Kur neša
juos sapnai...
Svajonės
pildosi
Ir joms
jau ankšta -
Gyvenimo
žemi takai
Prie kojų
prisiglaudžia
Ir seka
vis į aukštį,
Nors
žemėje gerai.
Danguje
žvaigždės
Nesusikerta,
Bet
kartais krenta
Ar nulekia
toli,
Kur jau
neužmatai...
Pakeliu
naktį ranką,
Žinau,
kad ten diena,
Kiti visai
miškai...
Aš –
eglė baltaplaukė,
Nors ji
vis rengiasi žaliai...
Prie
debesėlio prisitaikiau -
Oi, žiemą
vasarą
Dabar jau
taip gerai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą