2013 m. rugpjūčio 16 d., penktadienis

Avietės



Sielos kaitros negydo
Ir aviečių kvapas,-
Ji kunkuliuoja širdyje
Ir nuo pavasario ankstyvo
Lakštingalų giesme apakus
Iki rudens šalnų
Tokia esu...
Avietės krūmuose,
Visai atokaitoje ir prie tako,
Jas saujomis skinu -
Raudonos uogos šneka,
Kad jas saulutė subrandino,
O aš skinu, skinu, skinu
Ir tau nešu.
Sodelyje augintos -
Saldžios ir sultingos -
Jos kvepia tik mišku;
Mamos skarelėje
Ir tėvelio skrybelėje
Būna saldžiausios iš visų.
Kas gali užgesinti
Šiuos nuostabius kvapus?



Komentarų nėra: